In memoriam

In memoriam mokytojai Zuzanai Adelei Kelpšienei

(1939-2012)

Mokytojo pašaukimas – dalinti.

Mokytojo laimė – būti pralenktam.

Mokytojo lemtis - amžinas nerimas dėl kitų,

Kuriuos pasitiko ir jau išlydėjo.

Mokytojo dalia - būti su jais visada:

Klasės tyloje, mokyklos šurmulyje,

Tuščiame kelyje - nuo rudens iki rudens.

Pačiame viduržiemy, kai žemė pasipuošė balta skara, o snaigės tyliai sukosi valso sūkury Amžinybėn išėjo ilgametė pedagogė Zuzana Adelė Kelpšienė. Ši netikėta žinia aptemdė šviesią dieną jos artimiesiems, buvusiems bendradarbiams ir mokiniams, kaimynams bei visiems, kurie ją pažinojo, gerbė ir mylėjo...

Zuzana Adelė Kelpšienė gimė 1939 m. kovo 22 d. Šilalės rajono Varsėdžių kaime. Be galo mylėjo savo gimtąjį kraštą, jo žmones. Stengėsi įamžinti žymias gimtinės vietas: iniciavo Pavasarininkų paminklo, buvusios Varsėdžių mokyklos atminimo lentos pastatymą. Obelyno pagrindinėje mokykloje įkūrė muziejų, dirbo kraštotyrinį etnokultūrinį tiriamąjį darbą, buvo Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyriaus narė. Už žemaičių tarmės, papročių puoselėjimą apdovanota diplomu „Žemaitiškumo sargs“, ne kartą skatinta Šilalės rajono savivaldybės mero bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pagyrimo raštais. Šia veikla sudomino ir savo vyrą. 2010 metais Prano ir Zuzanos Kelpšų šeimai įteiktas medalis „Upynos krašto šviesuoliai“.

Puse šimtmečio, net 51 darbingiausius metus Zuzana atidavė mokyklai, mokiniams. Galėtume ją pavadinti Mokytojų Mokytoja, nes ji ugdė ne tik tėvus, po keliolikos metų į mokyklą atvestus jų vaikus, bet ir kai kuriuos mokytojus, vėliau tapusius jos kolegomis. Mokytoja pradėjo dirbti 1958 m. rugsėjo 1 d. tuo metu Varsėdžių septynmetėje mokykloje. Nuo 1966 m. iki 1979 m. ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Uždarius Varsėdžių aštuonmetę mokyklą nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. dirbo netoliese atidarytoje Šilalės r. Obelyno pagrindinėje mokykloje mokytoja, o vėliau - bibliotekininke. Ne tik bendraamžiai, bet ir jaunesnieji kolegos mokytojai Zuzanai pavydėjo neišsenkančios energijos, kūrybiškumo, visada geros nuotaikos ir pozityvaus požiūrio į pasaulį. Kolegos ir bendražygiai Zuzaną Kelpšienę prisimins kaip tolerantišką, taikaus būdo žmogų: iš jos neišgirsdavai blogo ar skaudaus žodžio, nerodė pykčio, nekalbėjo pakeltu tonu. Buvo nuoširdi draugė, šeimoje – gera mama ir puiki žmona. Kartu su vyru Pranu Kelpša į gyvenimą išleido tris savo atžalas: du sūnus ir dukrą, kuri pasuko mamos pėdomis pasirinkdama mokytojos profesiją.

Gyvenimo dėsniai nenumaldomi... Tenka atsisveikinti... Zuzana Adelė Kelpšienė pasiliks su mumis savo neužmirštama asmenybe, savo visiems pažintina gyvenimo ir kūrybos patirtimi, taurumu, tautine dvasia - kitomis vertybėmis, kurios buvo jos gyvenimo nuostatos.